Kai šventinė nuotaika neateina kartu su sakraliai spengiančia trumpa tyla, besiskverbiančia į smilkinius tarp įvairiausių tonų kosčiojimų ir šnirpščiojimų, kur kas žemiškesni dalykai paliečia širdį taip, kad norisi verkti.
Šįkart apie apčiuopiamus dalykus. Dovanas.
Pati pati pačiausia dovana - artimo žmogaus miniatiūra. Tiesiog, neseniai turėjau sutvarkyti, surinkti į vieną vietą, pakoreguoti savo parašytas miniatiūras, kasnakt sėdėdama priešais kompiuterį suvarvinau į jas nemažai savo akių ir smegenų. Taip visai netikėtai man buvo prasitarta, kad ne aš viena kartais kažką parašau. Tiesiog šiaip sau. Nutarėme per Kalėdas apsikeisti savo rašliavėlėmis. Vien dėl to buvo verta laukti švenčių. Taaaip nerealu gauti lapelį su išrašyta akimirkos nuotaika. Neapsakoma.
Su, M.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą