Pradedu. Pagaliau. Seniai norėjau susikurti, bet vis abejojau, ar tikrai turėsiu ką pasakyti, svarsčiau ar man pačiai to reikia. Reikia. Įsitikinau, kad reikia erdvės, kur galėčiau sudėti viską, ką darau, mąstau, kuo gyvenu ir kvėpuoju... Tarsi savęs ieškojimo, o gal savęs stebėjimo iš šono forma. Tikiu, kad nepasiklysiu tarp eilučių, įrašų, minčių, o tinklaraščio dėka sudėsiu viską į savo vietas. Na ir drįstu pagalvoti, kad galbūt mano ši šiek tiek chaotiška saviraiškos eklektika sukels pasvarstymų ne tik man, bet ir tiems, kas skaitys, žiūrės, supras/bandys suprasti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą