Jau gal pusmetį labai noriu šviesos. Keistas noras, tačiau vis labiau stengiuosi kuo daugiau jos įsileisti į savo kasdieninę prieblandą: įjungiu šviesą ir Yann Tiersen melodiją, vis dažniau nešioju šviesius drabužius, kambario baldai apdovanojami kokia nors šviesių spalvų detale (dabar atėjo komodos eilė), negailiu pieno į kavą ir šypsenų nepažįstamies, dažniau nuvalau dulkes nuo užuolaidų ir senų draugysčių, stengiuosi kuo ilgiau būti saulėje ir vėl ir vėl atsiversti jau daugkart skaitytą ,,Mažąjį princą''... Ir man gražu. Gražu stebėti, kaip šviesa užplūsta dažų kvapu ir šiltų pasnekesių pavidalu. Tik nežinau, ar balta drobė, stovinti jau pusmetį ant molberto, bet vis dar neištapyta, irgi bandymas nušviesti kasdienybę...
Šviesiai, M.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą