2012 m. rugsėjo 16 d., sekmadienis

Ekologija sušildo.


Kai dekoravau savo megztuką, atrodė tiek daug galėčiau parašyti apie būdus kaip galima nebereikalingus daiktus vėl prikelti naujam gyvenimui, bet kai atsidėjau rašyti viskas taaaip sumenko, kad sunku buvo surasti žodžių... Bet visgi atsispyriau pagundai šį įrašą prijungti prie anstesniojo ir rodau savo seną/naują jaukumą.
Galiu pasakyti tik tiek: kažkada buvęs didelis ir jaukus vilnonis megztinis, tačiau skalbiant susitraukęs ir tapęs nebereikalingas įgavo naują išvaizdą, kai jį patrumpinau, galus sutraukiau guma, paslėpiau pradilusias rankoves ir dar šiek tiek papuošiau. Aišku, reikėjo laiko, bet malonu padaryti kažką tokio šiek tiek ypatingo ir dar galiu džiaugtis nauju apdaru.

Ieškau išeičių, M.

2 komentarai:

  1. Puikiai, lauksiu kol ką parašysi, žinai, smagu - rašai paprastai, bet mielai, šiltai.
    Pamačiau katinėlį ant kepurės, prisiminiau, kad tokį ir mes turėjome.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū. Paskatinai. Pati laukiu, kol galėsiu laisvai ir natūraliai vėl rašyti arba paskelbti seniai parašytus, bet dar nebaigtus įrašus. Kol kas vengiu dirbtinumo.
      O katinėlis močiutės dovana, ilgai neturėjo vietos, kol apgyvendinau ant skrybelės.

      Panaikinti