Klausiamais žvilgsniais, mandagiais perspėjimais, įkyriais teiravimasiais, griežtais paliepimais ir pasižadėjimais, kad susiimsiu priekaištai smelkiasi ir bando pasiekti mano sąžinę, bet man visiškai ramu, galvoje vėjai. Ir kur dingo baimė, kad nerūpestingumo vėjas nupūs mano vasarą? Turbūt pasislėpė tarp pokalbių, netelpančių į kavos puodelį ir pasisėdėjimų balkone. Arba ją nustelbė malonumas sėdėti žolėje ir stebėti stebėti stebėti kitų žmonių džiaugsmą, gęstančius gatvės žibintus, besikeičiantį dangų. Dideli planai nublanksta prieš pačius mažiausius malonumus: padais jausti vasaros rasą, jausti lengvą kojų nuovargį po ilgų pasivaikščiojimų, raminti nervus krapštinėjantis prie smulkmenų, tai lyg burtažodžių kalbėjimas prieš svarbius įvykius, taip atsiranda nertos apykaklės marškinėliams, ir vis spragsėti fotoaparatu ir šiaip ir dėl visa ko užfiksuoti šitą džiaugsmą, jei kartais koks priekaištėlis pasieks sąžinę...
M.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą