Už pusvalandžio dvylika, teoriškai
jau nauja diena ir teoriškai man aštuoniolika, už pusvalandžio aš suaugusi...
Turiu pusvalandį užaugti, išmokti vengti ilgų ir smalsių žvilgsnių į
nepažįstamuosius, bet atlaikyti bet kokį akių susidūrimą ginčo metu, jei tik
naudinga apsimesti, kad man neįdomu , įdiegti sau principingą etiketą ir
neperžengti jo ribų, žinoti, kur yra kieno ribos, jei netyčia pamirščiau,
reikia mokėti pačiai jas nusibtėžti, tik kad ranka nesudrebėtų…Per pusvalandį.
Tuo pačiu apibrėžiu dalykus, iš kurių neleidžiu sau užaugti. Niekada neišaugsiu
iš svajonių prieš miegą, balų taškymo, šokimo prieš veidrodį, Mažojo princo”. Pasižadu. Pati sau. Su
šypsena, nors ir šiąnakt tyliai išeina mano vaikystė...
Be kelių minučių pilnametė, M.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą